Kalėdų Senis nusprendė, kad atėjo laikas jam paatostogauti, ir jis nutarė nuvažiuoti į Teksasą, nes, buvo girdėjęs, kad ten šilta, o žmonės draugiški. Tik jam atvykus į miestą, žmonės pradėjo stoviniuoti gatvėse, rodyti jį vienas kitam ir šnabždėtis: „Žiūrėkit, juk čia tas žinomas veikėjas!“ Senis pagalvojo: „Na, nieko sau, jie tuoj pradės sėstis man ant kelių ir prašyti dovanų. Reikia pakeisti išvaizdą“. Taigi jis nusipirko kaubojiškus rūbus bei skrybėlę, persirengė ir vėl išėjo į miestą, galvodamas, kad dabar jo jau tikrai niekas nepažins. Tačiau jis klydo – vos jam išėjus į gatvę, žmonės vėl pradėjo badyti jį pirštais: „Žiūrėkite, tai tas žinomas Kalėdų asmuo”. Senis pasislėpė pirmame skersgatvyje ir nusiminęs pradėjo galvoti: „Matyt, jie mane pažįsta dėl ilgos baltos barzdos“. Taigi jis nuėjo į kirpyklą ir nusiskuto barzdą. Jis išėjo į gatvę ramus ir plačiai šypsodamasis. Pro šalį ėjęs vyriškis sustojo ir šūktelėjo: „Žiūrėkite, tai jis!“ Senis neiškentęs paklausė: „Klausyk, kaip tu mane pažinai?“ Vyrukas pažvelgė į Senį ir atsakė: „Tave? Tavęs aš nepažįstu – tačiau ar tas už tavo nugaros stovintis keturkojis didele raudona nosimi nėra Kalėdų Senio elnias?“***

Kalėdų Senis: „Vakar susibariau su ponia Kalėdiene“. Elnias: „Ir kas laimėjo?“ Senis: „Aš. Ji pas mane atėjo keturpėsčia“. Elnias: „Negali būti!“ Senis: „Taip, patikėk, bet net ir taip ji nesugebėjo iškrapštyti manęs iš palovio“.

***

Trys išminčiai atkeliavo aplankyti Kūdikėlio Jėzaus, gulinčio ėdžiose. Vienas jų buvo ypatingai aukštas, todėl, eidamas pro duris, trinktelėjo kakta į durų staktą ir šūktelėjo: „Jėzau Kristau!“ Juozapas atsisuko į Mariją ir tarė: „Užsirašyk šitą, Marija. Skamba geriau, nei Klaidas“.

***

Kodėl Kalėdų Senis visuomet toks linksmas?
Kadangi jis žino, kur gyvena blogos mergaitės.

***

Septyni būdai reaguoti į Jums nepatinkančią kalėdinę dovaną

1. Oho, čia tai bent dovana!
2. Nagi nagi…
3. Dievuliau, jei nebūčiau neseniai numetęs/numetusi 10 kilogramų, tai man puikiai tiktų.
4. Jei šuo ją užkas, aš iš tiesų supyksiu.
5. Tai nuostabu – bet jaučiu, kaip man visi pavydės…
6. Kaip tik prisiminiau – pasižadėjau visas šiuometines kalėdines dovanas atiduoti labdarai.
7. Aš to TIKRAI nenusipelniau…

**********

Kuo panašios Kalėdos ir darbo diena kontoroje?
Tu padarai visą darbą, o nuopelnai atitenka storam kostiumuotam vyrukui.

Religijos mokytojas prieš Kalėdas nusprendė paklausinėti pirmokėlių, ar jie supranta šios šventės reikšmę ir ar žino, kas yra Jėzus Kristus. Taigi ji klausia: „Kur šiandien yra Jėzus?“ Jonukas pakėlė ranką ir atsakė: „Danguje“. Marytė pakėlė ranką ir atsakė: „Mano širdyje“. Petriukas irgi pakėlė ranką: „Aš žinau, žinau kur Jėzus! Mano vonioje“. Klasėje tyla, mokytoja sutrikusi klausia: „Iš kur tu žinai?“ Petriukas: „Na… kiekvieną rytą mano tėvas atsikelia, baladojasi į vonios duris ir šaukia: Jėzaus Kristau, tu vis dar ten?!“.

Vieną vakarą į barą atėjo elnias, atsisėdo prie baro ir užsisakė martinio. Barmenas padavė jam gėrimą, paėmė penkiasdešimties litų banknotą, ir, duodamas kelis centus grąžos, tarė: „Žinote, man regis, Jūs esate pirmas elnias, apsilankęs šiame bare.“ Elnias įdėmiai pasižiūrėjo į atiduotą grąžą ir atsakė: „.Hmmmm…. Leisk kai ką tau pasakyti, drauguži. Turint galvoje jūsų baro kainas, esu ir paskutinis“.

Kodėl kalėdinės eglutės viršūnę puošia angeliukas?
Kūčių vakarą Kalėdų Senis ruošėsi į savo kasmetinę kelionę. Pirmiausia jam besirengiant plyšo raudonas švarkas. Teko vilktis kitą, kuris buvo ankštokas ir veržė. Senis susierzino. Tuomet jis nuėjo pažiūrėti, kaip vyksta pasirengimas. Elfai streikavo. Elniai sirgo angina. Senis susierzino dar labiau. Norėdamas nuraminti nervus, nuėjęs į virtuvę, čiupo butelį – bet šis buvo tuščias. Tada jau Senis iš tiesų supyko. Tuo metu kažkas pasibeldė į duris, tačiau jis pykdamas nekreipė į tai dėmesio. Beldimas pasikartojo. Senio nuotaika buvo tokia, kad jis tikrai nenorėjo su niekuo bendrauti. Beldimas pasikartojo trečią kartą. Senis, visas kunkuliuodamas, atidarė duris. Už jų stovėjęs mažas angeliukas paklausė: „Ei, Seni, ką man daryti su šita eglute?“

Kalėdų išvakarėse teisėjas, apimtas šventinių nuotaikų, klausia kalinio: „Kuo esi kaltinamas?“. „Pernelyg ankstyvu kalėdinių dovanėlių pirkimu“. „Bet juk tai ne nusikaltimas“, – tarė teisėjas. – „Kada gi tu pradėjai apsipirkinėti?“ „Dar iki parduotuvės atidarymo…“

Kalėdų senis sėdėjo prie eglutės miesto aikštėje ir kalbino vaikus, ko jie norėtų Kalėdoms. Staiga prie jo priėjo jauna mergina ir atsisėdo ant kelių. Senis kiek nustebo, bet kadangi ji labai meiliai jam šypsojosi, tai visgi paklausė: „Na, o ko tu norėtum Kalėdoms?“ „Kai ko savo mamai“, – atsakė ši. „Kaip gražu iš tavo pusės“, – nusišypsojo Senis. – „Tai ką gi jai padovanoti?“ „Žentą“.

Elnias: Seni, būk geras, sumažink greitį… Aš žiauriai bijau, kai tu šitaip lakstai miesto gatvėmis.

Kalėdų Senis: Na, aš irgi bijau… O tu elkis taip, kaip aš.

Elnias: Kaip?

Kalėdų Senis: Ant posūkio užsimerk!

Kūčių vakarą vienas vaikinukas nuėjo į bažnyčią. Po pamaldų kunigas atsistojo prie durų sveikinti parapijiečių su šventėmis. Pamatęs vaikinuką, sušuko jam: „Tau laikas prisijungti prie Viešpaties kariuomenės!“ „Kunige, tai kad aš jau esu Viešpaties kariuomenėje“. „Kaip gi taip“, – suabejojo kunigas, – „kad aš tave bažnyčioje matau tik per Kalėdas ir Velykas?“ Vaikinukas pasilenkė prie kunigo ausies ir šnabžtelėjo: „Aš esu slaptoje tarnyboje…“.

Prieš pat Kalėdas vienu labai prabangaus viešbučio liftu kėlėsi sąžiningas politikas, geraširdis teisininkas ir Kalėdų Senis. Prieš pat atsidarant durims jie pamatė ant grindų gulintį 50 Lt banknotą. Kuris iš jų pakėlė banknotą? Aišku, kad Kalėdų Senis, nes kiti du tipai paprasčiausiai neegzistuoja.

Yra trys vyro brendimo pakopos:

1. Jis tiki Kalėdų Seniu.
2. Jis nebetiki Kalėdų Seniu.
3. Jis yra Kalėdų Senis.

Du berniukai nakvojo senelių namuose likus savaitei iki Kalėdų. Prieš eidami miegoti, abu atsiklaupė prie lovų pasimelsti. Jaunesnysis pradėjo maldą, šaukdamas iš visų plaučių: „Aš meldžiuosi už naują dviratį… Aš meldžiuosi už naują „Nintendo“… Aš meldžiuosi už naują magnetofoną…“. Jo vyresnis brolis kumštelėjo jį: „Ko tu šauki? Ką, gal manai, kad Dievas yra kurčias?“ „Nea, bet senelė – kurčia.“

Tėvas aiškina savo trejų metų sūnui: „Ne, elnias nėra arklys su antenomis…“

Žinau, kad žmonės sako: „Svarbiausia ne dovana, o dėmesys“. Tačiau ar negalėtų tas dėmesys būti kiek stambesnis?

***

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas – optimistas, kitas – pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek „sulyginti“. Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo…

***
Ateina Kalėdų Senelis pas psichiatrą:
- Daktare, prašau padėkit man, aš pats savimi netikiu!

***

Močiutė anūkėliui:
- Jeigu būsi geras, nesinaravosi, tai Kalėdų Senelis tau padovanos bokštinį kraną.
- Oi, kaip gerai! – apsidžiaugė. – Dabar turėsiu net du kranus!
- Kodėl du? – nustebo močiutė.
- O antrą aš radau po tavo lova…

***

- Sūneli, tu kur tokį negražų žodį girdėjai?! – supykusi klausia mama.
- Kalėdų Senelis sakė.
- Negali būti!
- Gali. Jis taip pasakė, kai Petriukas jam sniego gniūžte į akį pataikė…

***

Senelė klausia anūkės:
- Kokią dovaną norėtum gauti nuo Kalėdų senelio?
- Norėčiau priešnėštuminių tablečių!
- Vaikeli, kam tau tokia bjaurastis?!
- Senele, tu pati pagalvok: aš jau turiu keturias lėles, tai kur man penktą reikės padėt?

***

Vaikų darželyje po eglutės šventės tėvas sako sūnui:
- Sūnau, tu jau didelis ir turi žinoti, kad Kalėdų Senelio – nėra. Juo buvau aš.
- Tai, kad jau seniai žinau. Juk gandras taip pat tu?

Sūnelis tėvui:
- Tėte, kodėl tu taip aukštai ant eglutės pakabinai saldainius?
- Todėl, mažiau, kad tu jų iki Naujų metų nesuvalgytum.
- Tai ką, man dabar girliandas ėst reikės?!

***

Kalėdų vakaras. Skambutis greitojoje pagalboje. Vaikiškas balsas:
- Alio, greitoji? Atvažiuokit greičiau! Mūsų tėvas išprotėjo! Užsivilko mamos raudoną chalatą, apsiavė veltinius, užsidėjo vatinę barzdą ir visiems pasakoja, kad jis Kalėdų Senis!

***

- Va, tau sūnau Kalėdoms dovana! – tarė tėvas įteikdamas gitarą.
- Ačiū! Pala, o kodėl ji be stygų?!
- Ne viskas iškarto, sūnau, išmoksi grot, tada ir stygas nupirksim…

***

Du aktoriai prieš Kalėdas uždarbiauja Kalėdų Seneliais. Vienas prašo kito:
- Gal galėtum nueiti į mano šeimą pasveikinti su šventėmis?
- O kodėl tu pats negali?
- Tai, kad aš brangiai imu…

***

- Tėte, atspėk koks traukinys ilgiausiai vėluoja?
- Na, ir koks?
- Tas, kurį tu man žadėjai pernai padovanoti…

***

- Oi, mergaitės, ar jūs žinot, kad Kalėdų Senelis – šykštuolis.
- Ar čia tu sugalvojai?
- Įsivaizduojat, vietoj to, kad pats nupirktų man dovaną, surado lėlę, kurią mama slėpė spintoje, ir padėjo po eglute!

***

Lapkričio pabaigoje juodojoje rinkoje pasirodė falšyvi eglučių žaisliukai. Atrodo kaip tikri, tik džiaugsmo iš jų – jokio!

***

Mielas Kalėdų Seneli,
Kiniški fejerverkai, kuriuos tu man padovanojai pernai, labai patiko. Šioms Kalėdoms labai prašau padovanok man du kairės rankos pirštukus…

***

Vaikai klausia tėvo:
- Ar tiesa, kad Dievas mumis rūpinasi?
- Taip tiesa.
- O ar tiesa, kad mus atnešė gandras?
- Taip.
- O dovanas dalina Kalėdų Senelis?
- Taip.
- Tai kam tada judu su mama reikalingi?